- malonis
- 2 malonis sf. žr. malonė. 1. geraširdiškumas, meilumas, malonumas: Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonis BsO363. Tada Jonelis pasidrąsino ir sakė ponui: „Kaip aš eisiu pėkščias? Ar nebūtų pono malonis (ar ponas nebūtum toks malonus) pagelbėtie“ BsMtII257. Kaip klaus karalius, ką tu nori už tai, sakyk: ką malonis (kokia karaliaus malonė) BsMtI117. 2. geradarybė: Už tokią malonį senukas davė, už ką jį pernešė, tam karaliaus jaunesniajam sūnui tokią galybę, kad jis galėtų, į arklį pasivertęs, bėgt kaip greičiausias arklys BsMtII28. Užderėjo gerai kviečių – bus pyragų dėlei svečių. Ta malonis gausi yra, jog ant žemės daug išbyra BsO298.
Dictionary of the Lithuanian Language.